Visuomenė nuo pat pradžių aktyviai stojo ginti griežtesnės Punio šilo apsaugos.

2019 m. rugpjūtį vos mums paskelbus, kad tuometinis aplinkos ministras K. Mažeika stabdo Punios šilo rezervato plėtros procesą, šią sengirę stojo ginti įspūdinga visuomenės veikėjų „kariuomenė“. Vos per vieną parą buvo surinkta apie 100 iškiliausių meno, kultūros ir kitų sričių visuomenės veikėjų parašų. Palaikymą Punios šilui išreiškė prezidentas Valdas Adamkus, vėliau net keletą kartų – ir prezidentas Gitanas Nausėda. Griežtesnės Punios šilo apsaugos reikalavo ir iškiliausi Lietuvos mokslininkai atvirame laiške valdžiai ir visuomenei. Peticiją Vyriausybei pasirašė 15 000 gyventojų. 337 aktyvūs piliečiai taip pat pasirašė po atviru laišku, kuris ragino stabdyti kirtimus Punios šile. Visuomenė prisidėjo ir finansiškai – mums stojus Punios šilą ginti teisme – surinko reikiamą sumą teismo išlaidoms padengti.

Galiausiai, laimėjus teismą ir atnaujinus Punios šilo rezervato plėtrą, mūsų pakviesti, žmonės aktyviai dalyvavo Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos korektūros derinimo su visuomene procedūroje. Mūsų poziciją palaikė ir dėl genetinių medynų įtraukimo į Punios šilo gamtinio rezervato teritoriją konsultacijų su visuomene metu pasisakė 8 nevyriausybinės organizacijos ir mažiausiai 163 asmenys. Greičiausiai toks aktyvus dalyvavimas lėmė, kad Vyriausybė, 5 kartus išplėtusi rezervato teritoriją, įpareigojo Aplinkos ministeriją dar labiau padidinti Punios šilo apsaugą ir gamtinio rezervato vientisumą, t.y., inicijuoti papildomą planavimo procesą, kurio metu didesnė apsauga būtų įtvirtinta ir į įsteigtą gamtinį rezervatą nepatenkančiose „skylėse“, kur šiuo metu puoselėjami genetiniai medynai.  

Padėkite ir toliau mums rūpintis šilo išsagojimu.

Remkite mūsų veiklą