Vis daugiau visuomenės autoritetų išreiškia palaikymą visuomeninei iniciatyvai išsaugoti Punios šilą,kurio likimui šiuo metu grėsmę kelia aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimas stabdyti projektą, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos. 13 500 Lietuvos piliečių, pasirašiusių peticiją už Punios šilo išsaugojimą, parėmė ir prezidentas Valdas Adamkus.

„Punios šilas gamtiniu požiūriu turi išskirtinę vertę kaip išlikusi pirmykštė natūrali sengirė, turinti didžiausią saugomų rūšių ir ekosistemos komponentų gausą, kurią būtina išsaugoti. Tačiau į gamtą reikia žiūrėti ne vien gamtiniu požiūriu. Dėsninga, kad gamtos tarša vyksta lygiagrečiai su žmogaus dvasios tarša, o gamtosauga yra bendražmogiškos kultūros dalis. Sveikinu pilietinę visuomenę, stojusią ginti Lietuvos gamtą, o tuo pačiu ir žmogiškumą bei mūsų visų moralinę ekosistemą, nes atsakingas gamtos puoselėjimas yra viena iš žmogiškumo apraiškų.Punios šilas turi būti išsaugotas kaip sengirė, nes tai yra Lietuvos nacionalinė vertybė, neįkainojamas mūsų visų turtas. Aplinkos ministerija turi vadovautis vertybiniu aplinkosaugą užtikrinančiu principu ginant viešąjį interesą ir Lietuvos gamtos turtus. Tik tai šiuo keliu einant bus išsaugotas išskirtinis ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu miško masyvas“, – sakė J. E. Prezidentas Valdas Adamkus.

Šiuo metu peticiją už Punios šilo išsaugojimą jau yra pasirašę daugiau nei 13 500 žmonių. Ją vis dar galite pasirašyti čia: https://bit.ly/2T2IFYc.

Punios šilą siekianti išsaugoti visuomenė palaikymo sulaukė ir iš dabartinio prezidento Gitano Nausėdos. Jis ne tik palaikė Punios šilo apsaugos stiprinimą, ragindamas ministrą reikšmingų teritorijų priežiūrą užtikrinti teisiniu keliu, bet ir palinkėjo K. Mažeikai netapti miškų kirtimų ministru.

Aplinkos ministras K. Mažeika po keleto dienų svarstymų paskelbė nustatantis papildomas apsaugos priemones šiam vertingam gamtos kompleksui. Skelbiama, jog  Valstybinių miškų urėdijai pavesta nevykdyti plynųjų sanitarinių miško kirtimų, detaliai išžvalgyti Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio teritorijos miškus, o esant kenkėjų išplitimo rizikai numatyti tik būtinuosius atrankinius sanitarinius miško kirtimus. Taip pat urėdijai pavesta nevykdyti Punios šilo botaninio-zoologinio draustinio teritorijoje vidinės miškotvarkos projekte suprojektuotų miško kirtimų, išskyrus jaunuolynų ugdymo kirtimus. Apie medžioklės apribojimus ministras oficialiame pranešime nebeužsimena.

Punios šilo išsaugojimo iniciatoriai tokius ministro veiksmus vertina skeptiškai ir mano, jog jie yra ne tik nepakankami, bet ir laikini. Neramina tai, jog oficialiame pranešime nieko nekalbama apie medžioklę, nors viešose diskusijos ministras pripažino, jog atsižvelgs į visuomenės nerimą ir atsisakys anksčiau išreikštos idėjos, jog Punios šilo komerciniai medžioklės plotai galėtų būti aukciono būdu parduodami privatiems medžiotojams, kas medžioklę greičiausiai suintensyvintų ir padarytų dar mažiau kontroliuojamą.

Dar vienas dvejoti verčiantis dalykas – pasak ministro pranešimo, stabdomi tik vienos rūšies kirtimai, tačiau neatsisakoma kitų. Negana to, net ir šis stabdymas – tik laikina priemonė. Punios šilo gelbėjimo iniciatoriai reikalauja aiškaus ir ilgalaikio teisinio sprendimo, turinčio ilgalaikį poveikį. Pavyzdžiui, paskelbti visus Punios šilo miškus I grupės (rezervatiniais) miškais.

Reikalaujama konkrečių ir gamtininkus bei visuomenę tenkinančių sprendimų.