Miškininkai ir vėl skuba planuoti sanitarinius kirtimus Punios šile, numatytoje išplėsto rezervato teritorijoje. Teigiama, jog bus iškirsti tik pavieniai medžiai, paveikti žievėgraužio tipografo. Visgi, gamtosaugininkai prieštarauja tokiems sprendimams, mat sprendimai kirsti medžius priimti nedalyvaujant teritorijos šeimininkams bei be rezervato plėtrą įgyvendinančių institucijų. Taip pat kertant pažeistus medžius gamtai neleidžiama tvarkytis su žmogaus padarytomis klaidomis.

Punios girininkijoje surengtame pasitarime dėl planuojamų sanitarinių kirtimų Punios šile, dalyvavo ir Baltijos aplinkos forumo atstovas. Deja, skubiai sudarytos komisijos susitikimas vyko be teritorijos šeimininkų – Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos, nebuvo pakviestos rezervato plėtrą įgyvendinančių institucijų – Aplinkos ministerijos bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos – atstovai.

„Taip priimami sprendimai neduoda nieko gero nei gamtai, nei žmonėms. Pasitarimą inicijavę miškininkai puikiai informuoti, jog planuojamų kirtimų vietoje artimiausiu metu turėtų būti steigiamas gamtinis rezervatas, tačiau priimant sprendimus nedalyvavo nei teritorijos šeimininkai – regioninio parko direkcija, nei rezervato plėtrą organizuojančios institucijos. Viešu pranešimu visuomenė informuojama apie įvykusį komisijos susirinkimą, priimtą sprendimą kirsti medžius, tačiau nutylima jog komisijos nariai neturėjo vieningos nuomonės. Mūsų atstovas su sanitarinių kirtimų planais nesutiko. Nesutinkame su patvirtintais planais ir dabar. Deja, į tai atsižvelgta nebuvo, o tokiomis aplinkybėmis priimami sprendimai sėja nepasitikėjimą“, – sakė Punios šilo išsaugojimo iniciatorius, Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.

Pagal miškininkų pateiktą informaciją, planuojama iškirsti 177 kietmetrius (ktm) pažeistų žalių medžių. Iš jų, 121 ktm planuoja išvežti iš miško. Tai keturi pilni miškovežiai. Tokie planai tik dar kartą patvirtina, jog Punios šilo rezervate išlaikius suplanuotus genetinius draustinius, ten ir toliau bus siekiama tvarkytis taikant ūkinių miškų tvarkymo praktiką, neatsižvelgiant į sengirės formavimosi poreikius. Gamtininkų žiniomis, Valstybinė miškų tarnyba sąmoningai nederinta Punios šilo rezervato plėtros plano ir genetinių medynų teritorijoje siekia dar labiau  susilpninti dabar esantį gamtosaugos rėžimą.

„Sanitariniai kirtimai suplanuoti botaniniame-zoologiniame draustinyje. Taip, žievėgraužis tipografas naikina spygliuočius medžius. Tačiau šiuo atveju tai vyksta teritorijoje, kurioje vyrauja spygliuočių medynai ir kur ilgainiui susiformuotų Europos bendrijos svarbos natūrali miško buveinė. Būtent tokių vakarų taigos tipo medynų apsaugai ir yra įsteigta visą Punios šilo botaninį-zoologinį draustinį ir rezervatą apimanti Punios šilo „Natura 2000“ saugoma teritorija. Tai buveinė, kurioje šiuo metu trūksta negyvos medienos. Sunaikindama kai kuriuos medžius gamta tiesiog taiso žmogaus padarytas klaidas. Kinivarpų atliekamas „darbas“ gali net pagerinti sengirės būklę. O sakydami, kad išskridę vabzdžiai apniks dar daugiau sveikų medžių, miškininkai nutyli, kad pirmoji kinivarpų generacija šiais metais jau yra išskridusi. Taigi tokia praktika, kai identifikuojami jau pažeisti medynai, o ne pavieniuose medžiuose susiformavę pirminiai kinivarpų židiniai, nėra labai efektyvi“, – teigia Baltijos aplinkos forumo biologinės įvairovės specialistas Gintaras Riauba.

Gamtininkų manymu, ir toliau be skrupulų planuojami sanitariniai kirtimai tik parodo, kaip į Punios šilo rezervatą su genetinių medynų „skylėmis“ bus žvelgiama ir ateityje, jau išplėtus rezervatą. Tad būtina į tai atkreipti dėmesį jau dabar.